Rikotos sūrio pyragas su migdolais

Šiandien dar kartą pasidžiaugiau, kad iš Kalėdų Senelio dovanų užsisakiau perspjaudama ir 2010ųjų Kalėdas, kai norėjau mikserio. Dabar galėčiau net treptelt koja ir užtikrintai pakartot: "aš noriu blenderio", ir tyliai pridurt "man jo vis labiau reikia..."

Cheesecake cheesecake cheesecake. Nesuprantu kaip miegodama dar nepradėjau kartot šito, nes vien juos, rodos, ir gaminu. O šiandieninis atrodo šitaip:

Išbandžiau iRRi bloge rastą sūrio torto receptą su savom modifikacijom. :) Visų pirma, vietoj maskarponės visad stengiuos dėti rikotą, mat kiek kartų gaminau pagal receptą-apsigaudavau. Vis riebu ir riebu, todėl nusprendžiau beveik visur vieną sūrį keisti kitu. Ir riešutus visad susmulkinu. Turbūt neprotingai darau, bet man pačiai vaikystėj visad baisu būdavo kokį siurprizą rast, kur jo neturėtų būt, t.y. kokioj sriuboj mažytį kauliuką, kur netyčia imi ir dantį nusilaužt gali.

Nuoroda į receptą http://irri-style.blogspot.com/2010/02/nekeptas-mascarpone-surio-pyragas.html



Vidaus parodyt negaliu, šitas (kaip ir daugiau nei pusė mano gaminamų pyragų pyragėlių tortų ir keksiukų sausainukų) nekeliaus nei į mano, nei šeimynos pilvus. :))




Ragautojų ir valgytojų atsiliepimai:


Laabai skanus, neriebus, tik pagrindas gal kiek per daug birus, migdolai nelabai jaučiasi, bet įįdaras tai pasaka. Valgytas iškart po poros valandų laikymo šaldytuve, dar netobulai sustingęs, bet nebėga, nieko. Kitą dieną turėtų būt tobulos tekstūros, o gal net ir skanesnis! :)